Aforizmai, posakiai ir mintys apie archeologus

Realybė

Archeologija – tai ne istorija, ginkluota kastuvais, o detektyvas, kuriame tyrėjas į įvykio vietą pavėlavo daugelį metų. Kriminalistai, palyginti su mumis, yra tik kūdikiai, ieškantys to, ką neseniai paliko.

Mes – ne duobkasiai, turintys aukštojo mokslo diplomus; mes žemėse ieškome to, ko nepametėme.

Mes – ne vaikai, smėlio dėžėse žaidžiantys kastuvėliais ir mentelėmis, o tie, kurie bando suprasti, kaip tas smėlis ir viskas, kas po juo, ten pateko.

Romantikos šioje profesijoje nedaug – didžiąją laiko dalį tenka praleisti prie rašomojo stalo ir duobėje, kurią patys išsikasame.

Mes nedalijame raštelių, suteikiančių teisę kultūros vertybių teritorijose realizuoti statybų projektus. Teikiame tik rekomendacijas, nuo ko reikėtų pradėti projektavimą bei statybas, ir surašome, ką gražaus suradome už klientų lėšas.

Smagios mintys

Kuo daugiau šiukšlinama – tuo daugiau darbo ateityje turės archeologai.

Praėjus šimtmečiams ir šiukšlės tampa kultūros vertybėmis.

Nors netikiu pomirtiniu gyvenimu, aš noriu būti mumifikuotas. Padarysiu siurprizą archeologams. (V. Butulesku)

Archeologai, radę puodynės šukę, atkuria visą senovės virtuvę. (V. Butulesku)

Ir kam senovės graikai pastatė tiek daug griuvėsių? (V. Butulesku)

Geriausi mūsų draugai – statybininkai, trokštantys greitai pastatyti statinį senamiestyje ir atsisveikinti su lėšomis, už kurias mes lėtai iškasame pamatų duobę.

Krizės nėra – sako finansų ministras – archeologai vis dar randa pinigų žemėje.

Patarimai kolegoms

Dėliodami smulkias šukes ir klijuodami iš jų puodynes, pagalvokite apie veiksnius, dėl kurių jos sudužo.

Prieš smeigdamas kastuvą į žemę susimąstyk, ar tavo tyrimas nesunaikins to, kas išliko tūkstantmečius?

Nemanykite, kad norint kasinėti žemę pakanka turėti leidimą ir kastuvą. Reikia dar turėti nuojautą, kur kasti, o suradus – būtina žinoti, ką toliau daryti.

Jeigu kultūriniai sluoksniai vis dažniau primena tortą – laikas pailsėti, jeigu priešingai – laikas į ekspediciją.

Nesitikėk, kad tavo radiniams atsidūrus muziejų ekspozicijose, šalia jų aptiksi savo pavardę. Tau paliekama teisė likti nežinomam.

Neskubėkite daryti išvadų ir viešinti savo atradimų. Kiekvienas atradimas yra nežinomybės ir ramaus gyvenimo praradimas.

Jeigu nori išgarsėti, nepulk mosikuoti kastuvu, bet pirmiausia formuluok problemą, kurk koncepcijas ir hipotezes.

Mūsų tikslas – ne pasiekti įžemį, bet išsiaiškinti, kaip virš jo susiformavo kultūriniai sluoksniai.

Istorikus ir archeologus sieja istorijos fakultete praleistas laikas, o skiria – darbo pobūdis. Vieni dulkes valo nuo senų dokumentų, kiti – kastuvais, mentelėmis ir šepečiais žarsto nuo daiktų, kurie nebuvo tuose dokumentuose įrašyti.

Paradoksai

Žinomais tampama atradus nežinomus ir užmirštus dalykus.

Kuo didesnės kasinėjimų apimtys – tuo plonesnės tyrinėjimų ataskaitos.

Kuo retesnių ir vertingesnių radinių aptinkame, tuo mažiau apie mus sužino muziejaus lankytojai.

Kuo daugiau radinių aptinkame, tuo mažiau mums noro juos inventorizuoti ir aprašinėti.

Kuo menkesni atradimai – tuo labiau juos stengiamasi sureikšminti.

Kuo daugiau kasinėjame – tuo mažiau parašome, ką suradome.

Kuo mažiau žinome – tuo labiau mūsų atradimai kelia nuostabą.

Kuo sparčiau pasiekiame įžemį, tuo mažiau turime ką pasakyti apie praeitį.